Psalmynas 68

₂Pakyla Dievas, išsisklaido jo priešai;

bėga nuo jo veido tie, kurie jo neapkenčia.

₃Kaip blaškomi dūmai

jie pradingsta;

kaip prieš ugnį tirpstantis vaškas

nedorėliai pražūva prieš Dievą.

₄O teisieji linksminasi;

jie džiūgauja Dievo Artume,

jie laimingi ir krykštauja iš džiaugsmo.

₅Giedokite Dievui,

giedokite šlovės giesmes jo vardui;

aukštinkite tą, kuris joja ant debesų,

kurio vardas yra VIEŠPATS;

džiūgaukite jo Artume.

₆Našlaičių tėvas ir našlių gynėjas –

tai Dievas savo šventoje buveinėje.

₇Dievas duoda benamiams namus,

išlaisvina kalinius gyvus ir sveikus;

o maištingieji lieka gyventi dykynėje.

₈Dieve, kai tu vedei savo tautą,

kai žygiavai per dykumą, Sela

₉žemė drebėjo, dangus prapliupo lietumi

Artume Dievo, Sinajaus Dievo,

Artume Dievo, Izraelio Dievo.

₁₀Siuntei gausų lietų, Dieve,

atgaivinai savo nualintą paveldą;

₁₁tavo žmonės ten rado namus;

iš savo gerumo, Dieve,

tu pasirūpinai vargstančiais.

₁₂VIEŠPATS ištaria žodį,

ir didis būrys moterų neša gerą žinią:

₁₃„Bėga, bėga kariuomenių karaliai!

Moterys namie dalijasi grobiu,

₁₄nors jos likosi tarp avidžių,

balandžio pasidabruotais sparnais,

geriausiu auksu paauksuotomis jo plunksnomis.

₁₅Visagaliui ten blaškant karalius,

krito sniegas ant Calmono kalno“.

₁₆O didingasis kalne, Bašano kalne,

daugelio viršūnių kalne, Bašano kalne!

₁₇Daugelio viršūnių kalne,

kodėl žvairuoji į kalną,

kurį Dievas išsirinko savo buveine

ir kuriame VIEŠPATS gyvens amžinai?

₁₈Dievo kovos vežimų dusyk po dešimt tūkstančių –

tūkstančių tūkstančiai;

VIEŠPATS žygiuoja iš Sinajaus į šventąją vietą.

₁₉Tu kopei į aukštąjį kalną,

vedeisi belaisvius su palyda

ir priėmei dovanas iš žmonių,

net iš tų, kurie maištauja.

VIEŠPATS Dievas ten gyvens!

₂₀Tebūna pagarbintas Viešpats!

Kasdien jis neša mūsų naštas,

Dievas – mūsų išganymas. Sela.

₂₁Mūsų Dievas yra Dievas, kuris išgano;

jis VIEŠPATS, mūsų Viešpats,

kuris gelbsti mus nuo mirties.

₂₂Dievas sutrupins savo priešams galvas,

gauruotą pakaušį einančio savo kaltės keliais.

₂₃VIEŠPATS tarė: „Parvesiu juos iš Bašano,

parvesiu juos iš jūros gelmių,

₂₄kad tu galėtumei braidyti jų kraujyje

ir kad tavo šunys prisilaižytų jo iki soties“.

₂₅Dieve, visi mato tavo pergalės eitynes,

Dievo, mano Karaliaus, žygiavimą į savo šventovę.

₂₆Giesmininkai priekyje, muzikantai gale,

tarp jų merginos muša būgnelius su žvangučiais.

₂₇„Susirinkę į sueigą, garbinkite Dievą – VIEŠPATĮ,

kurie esate iš Izraelio šaltinio!“

₂₈Antai Benjamino žmonės, mažiausia kiltis, juos veda;

Judo didžiūnai savo būryje,

Zabulono vadai, Naftalio didikai.

₂₉Siųsk, Dieve, savo jėgą,

jėgą, Dieve, kurią parodei dėl mūsų

₃₀iš savo šventovės Jeruzalėje,

kur karaliai neša tau dovanas.

₃₁Drausk nendrių laukinį žvėrį, drausk tautas,

tą stiprių jaučių ir veršių bandą,

kol ateis gūždamiesi su sidabro luitais.

Išblaškyk tautas, kurios džiaugiasi karais!

₃₂Nešini duoklėmis ateis iš Egipto,

Kušas atskubės su dovanomis Dievui.

₃₃Visų tautų žmonės, giedokite Dievui,

giedokite šlovės giesmę Viešpačiui, Sela

₃₄kuris joja dangaus skliautu,

sukurtu pasaulio pradžioje.

Štai griaudžia jo balsas – galingas balsas:

₃₅„Pripažinkite Dievo galybę!“

Jo didybė gaubia Izraelį,

o jo galybė – dangaus skliaute.

₃₆Pagarbią baimę kelia savo šventovėje Dievas,

Izraelio Dievas;

jis teikia galybę ir jėgą tautai.

Žmonės, garbinkite Dievą!